- iškorėti
- 1 iškorė́ti intr. Š 1. žr. iškoryti: Duona iškorė́jusi, išsikėlusi, aukšta Lkž. Pyragas iškorė́jęs, t. y. skylėtas J. Iškorė́jęs, gražus pyragas Kv. Būs pavasaris, sniegas visai iškorė́jęs Up. Visas ledas jau iškorė́jęs Vvr. Kaulas visai iškorėjęs, sutrešęs Rs. Paprasta iškorėjusi prausiama kempė – gleivėtų gyvulėlių palaikai rš. | Veidas buvo iškorėjęs raupais (nelygus nuo raupų) rš. To ąžuolo stuobrys turbūt iškorė́jo (sudūlėjo, išpendėjo) Pvn. | refl.: Anos iškepti pyragai visumet yr iškilę, išsikorėję, malonu ir paveizėt Vvr. Pašildė kaitresnė saulutė, ir visas ledas išsikorė́jo Vvr. Medus susenęs išsikorė́ja Škn. 2. išdžiūti, išsausėti: Jau turėsime vežti velėnas (durpes) namon – geriau neiškorė́s nėkumet Plt. Dabar velėnos tokios iškorė́jusios, kad besulytų – į trupučius subyrėtų Plt. Medžiai, velėnos par vasarą iškorėję Ms. Padžiauti marškiniai iškórės Nt. 3. sulysti, sumenkėti: Iškorėjęs iš ligos Kl, Ms. Ne savęs pasinešt negali – iškorė́jęs visai Sk. Viens rodė savo žilą galvą, kits opas, kits nu amžiaus iškorėjusį kūną S.Dauk. \ korėti; iškorėti; prakorėti; sukorėti
Dictionary of the Lithuanian Language.